Seminarai Lietuvoje

​2016 m. gegužės mėnesį CITYnvest surengė seminarą Lietuvoje, o 2017 m. birželio mėnesį surengė antrą seminarą, kad sukviestų suinteresuotuosius asmenis aptarti, kaip suaktyvinti pastatų energijos vartojimo efektyvumo įsisavinimą rinkoje. Kiekvienoje tikslinėje šalyje CITYnvest pirmiausia ištiria energijos vartojimo efektyvumo rinkos savybes ir savybes, kurios prisideda prie vietos ir regiono valdžios institucijų poreikio taikyti savo pačių ilgalaikius finansavimo modelius. Šiame skyriuje pateikiame trumpą informaciją, parengtą bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociacija. Ji bus nuolat atnaujinama atsižvelgiant į seminare dalyvavusių savivaldybių ir šalies ekspertų atsiliepimus (žr. kontaktinių duomenų sąrašą).
Koks dabartinis kontekstas?
Siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvą Lietuvoje, 2014 m. lapkričio 26 d. buvo patvirtinta Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo programa.

Pagrindiniai programos tikslai:

• padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

• iki 2020 m. sutaupyti maždaug 60 GWh pirminės energijos per metus;

• užtikrinti efektyvų viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtų nacionalinių lėšų panaudojimą;

• sumažinti CO2 emisijas;

• užtikrinti, kad viešieji pastatai atitiktų higienos standartus. 

Pagal viešųjų pastatų renovacijos programą planuojama renovuoti 470 tūkstančių kvadratinių metrų valstybei priklausančių viešųjų pastatų (už tai atsakinga Energetikos ministerija) ir 230 tūkstančių kvadratinių metrų savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų (už tai atsakinga Aplinkos ministerija).
2014 m. lapkričio mėn. buvo parengta ir Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa. Programa yra skirta ne tik savivaldybėms, bet ir visiems viešųjų pastatų savininkams. Aplinkos ministerija nerengia jokių kitų specialiai savivaldybėms skirtų programų, bet skatina savivaldybes pačioms rengti savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų renovacijos programas. 2016 m. balandžio mėnesį buvo paskelbtas (Aplinkos ministerijos) kvietimas parengti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo bandomąjį investicinį projektą, o pasiūlymų teikimo terminas nustatytas 2017 m. balandžio 1 d. Daugiau informacijos apie šį kvietimą pateikiama čia. 
Pagal Aplinkos ministerijos, Finansų ministerijos ir Europos investicijų banko sutartį, daugiabučių pastatų renovacijai buvo sukurtas svertą naudojantis fondas. Viešųjų pastatų renovacijai neplanuojama kurti jokio svertą naudojančio fondo.
JESSICA finansavimas
​JESSICA kontroliuojantysis fondas Lietuvoje buvo įsteigtas 2009 m. 2009 m. Lietuvos vyriausybė pasirašė finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir paskyrė EIB JESSICA kontroliuojančiojo fondo vadovu. Būdamas kontroliuojančiojo fondo vadovu, EIB yra atsakinga už daugiabučių pastatų renovacijoms skirtų finansinių produktų plėtrą (paskolas), finansinių institucijų atranką pratęsiant paskolų terminus[1], JESSICA fondo funkcijų įgyvendinimo procesų ir mechanizmų nustatymą.
Renovacijos modeliai pasitelkiant Jessica fondą sėkmingai pritraukė privačius investuotojus ir 690 pastatų buvo renovuota sutaupant 67 proc. energijos. Daugiau informacijos apie JESSICA fondą ir daugiabučių pastatų renovacijas pasitelkiant JESSICA fondą.
Lietuvoje už šį renovacijos modelį yra atsakinga centrinė valdžia, tačiau jis buvo sėkmingas, nes procese dalyvavo savivaldybės ir paskirtieji administratoriai.  

​LSA vaidmuo
​LSA aktyviai kuria ir taiko teisės aktus, susijusius su pastatų (tiek daugiabučių, tiek viešųjų pastatų) renovacija ir miesto zonų atnaujinimu norint užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą. LSA taip pat skatina renovaciją organizuodama įvairius seminarus ir konferencijas šia tema, padeda savivaldybėms spręsti iškylančias problemas inicijuodama dialogą tarp įvairių renovacijos proceso suinteresuotųjų šalių. 
Daugiau informacijos apie dabartinį kontekstą Lietuvoje galima rasti parengiamojoje ataskaitoje.
Kokios pagrindinės kliūtys trukdo paspartinti investicijas į pastatų energijos vartojimo efektyvumo projektus?

​1. Gero koordinavimo nebuvimas, informacijos stoka ir neaiškūs teisės aktai

Savivaldybės norėtų, kad atsakingos institucijos geriau koordinuotų. Savivaldybės žino, kad Europos finansavimo laikotarpiu 2014–2020 m. viešųjų pastatų renovacija bus finansuojama naudojant finansų inžinerijos priemones, tačiau joms trūksta detalios informacijos apie šias priemones arba finansavimo modelius. Savivaldybėms taip pat reikia techninės ir konsultacinės pagalbos, kad parengtų investicinius planus arba technines specifikacijas

  2. Finansai
​Finansinių išteklių trūkumas yra pagrindinė renovacijos problema. Dauguma savivaldybės biudžetų yra nesubalansuoti, skolinimui skirtos sumos jau išnaudotos. Savivaldybės neturi pakankamai išteklių, kad prisidėtų prie renovacijos. Iš kitos pusės, bankai už modernizavimo projektus reikalauja garantijų iš savivaldybių, o vietos valdžios institucijos negali tokių garantijų suteikti. Be to, savivaldybėms daug lengviau naudoti esamas ES lėšas ar struktūrinius fondus, o ne pačioms kurti savo sprendimus.

3. Ribotas privataus sektoriaus dalyvavimas renovacijos projektuose
Savivaldybės teigiamai žiūri į privataus sektoriaus dalyvavimą renovacijos procese. Tačiau tam reikia sukurti palankias sąlygas tuo pačiu užtikrinant, kad pastatai po renovacijos bus naudojami tinkamai (t. y., šildymo parametrus reguliuos tik kvalifikuoti vadovai, įjungus oro kondicionavimą jokie langai nebus atidaryti ir t. t.). Privataus sektoriaus vaidmuo turi būti aiškiai nustatytas, nurodant pareigas, prievoles ir privalumus.

4. Trūksta informacijos apie galimus renovacijos modelius ir kitų šalių patirtį
Lietuvos savivaldybės ir piliečiai nėra susipažinę su novatoriškais finansavimo modeliais ir nesupranta, kaip jie veikia. Lietuvoje nėra pakankamai gerų finansinių priemonių naudojimo pavyzdžių arba bendros privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės. Taigi, vietos valdžios institucijų ir verslo partnerių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas yra riboti.

5. Ribotos savivaldybių galimybės
Savivaldybės, ypač mažosios, neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad dalyvautų novatoriškuose finansavimo projektuose.

6. Žemos energijos kainos
Lietuvoje dėl santykinai žemų energijos kainų, ESCO ir panašūs modeliai investuotojams nėra pelningi.
Su konkrečia šalimi susijusios gairės ir pamatiniai projektai
​
 ​1. Rasti būdų, kaip pašalinti atitinkamos energijos paslaugų rinkos trūkumą jūsų regione
Jei trūksta pasitikėjimo EPC/ESCO modeliu ir energijos paslaugų rinka nėra visiškai išvystyta, pasirinkite atskiro rangovo modelius. Pavyzdžių rasite CITYnvest priemonėje su gairėmis, kaip įveikti kliūtį.

2. Rasti būdų, kaip sujungti investicijas, kad projektai taptų pelningesni
Sujungiant renovacijos projektus žymiai sumažėtų sandorio išlaidos ir projektai taptų pelningi.
- Žr. CITYnvest DUK skyrių „Kaip sėkmingai sujungti pastatus?“ 
- Žr. priemonių rinkinį, kaip pasitelkti vieno langelio principą, norint sutelkti skirtingus pastatus įvairiose savivaldybėse pagal modelį RenoWatt
       
3. Rasti informacijos apie Europoje taikomus renovacijos modelius ir susisiekti su kolegomis siekiant apsikeisti patirtimi
Apsilankykite svetainėje www.citynvest.eu, kad sužinotumėte daugiau apie modernizavimo modelius, kurie jau buvo sukurti Europoje. Pasinaudokite matricos priemone, kad rastumėte jūsų kontekstui tinkamų modelių ir žr. įvairių esamų sprendimų analizę ir palyginimą.
 
4. Išspręsti nedidelės investicijų grąžos problemą pasitelkiant papildomas subsidijas kaip finansines priemones
Kad sužinotumėte daugiau apie galimą papildomą finansavimą, CITYnvest interneto svetainėje, žr. DUK skyrių apie Europos paramą. Projektų, kuriems kaip finansinės priemonės buvo naudojamos subsidijos, pavyzdžių, taip pat galite rasti CITYnvest priemonėje su gairėmis, kaip įveikti kliūtis.
 
5. Raskite daugiau informacijos apie Lietuvos kontekstą:
Visa informacija apie pastatų renovaciją Lietuvoje pateikiama Lietuvoje renovacijos procesą administruojančios institucijos Būstų energijos taupymo agentūros interneto svetainėje. Informacijos apie renovacijos projektų finansavimo galimybes taip pat galima rasti vienos iš renovacijoje dalyvaujančių finansinių institucijų VIPA interneto svetainėje.

Laipsniško metodo principas
Vadovaukitės skirtingais žingsniais, kad susikurtumėte savo vietinius energijos vartojimo efektyvumo modelius! Apžvalga mūsų interneto svetainėje.

Šalies rekomendacijos
Lietuvos ekspertai abejoja, ar bendros finansinės priemonės ir ypač ESCO modelis šalyje galėtų artimoje ateityje būti naudojami. Jie mano, kad tol, kol teikiama Europos parama, nėra didelio akstino ieškoti alternatyvių finansinių priemonių arba finansų inžinerijos priemonių. Be to, šalies regionų lygmeniu nėra sukaupta pakankamai finansų inžinerijos naudojimo patirties, todėl trūksta žinių ir patirties. 
Taigi, Lietuvos savivaldybės ir regionai skelbia konkursus dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo remdamosi ES priemonėmis, o tai įrodo, kad novatoriškos finansavimo priemonės Lietuvoje gali būti sėkmingai naudojamos. Jie taip pat ragina sukurti aiškią teisinę sistemą, palankias sąlygas renovacijos projektuose dalyvauti privačiajam sektoriui ir skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

[1] EIB atrenka (skelbdama viešą konkursą) komercinius bankus arba kitas finansų įstaigas, kurios teiks paskolas už daugiabučių pastatų renovaciją būstų savininkams ir renovacijos projektą įgyvendinantiems administratoriams.